Nežinau kaip pavadinti

http://gatve.delfi.lt/news/idomybes/article.php?id=13907498

M

Džiaugsmas yra čia pat už kampo.
Gaila tik kad pasaulis apvalus...

Jei tik bus laiko... Ar dar ras man laiko? O ar išvis verta jo man ieškoti? Gal nereikia? O gal aš per daug noriu? Per daug reikalauju? Aišku, neturiu daugiau ką veikti aš, bet nereiškia jog visi taip, kaip ir aš, neturi ką veikti. Jiems aš gal nesu taip reikalingas, kaip jie man. O gal man tik šiaip, trūksta dėmesio, kaip visada tokiais atvejais. Tada visiems kitiems pradedu pavydėti, jų rodomo dėmesio jiems... Nemoku aš mylėti, ne.

Gabrielei

Jau senokai norėjau kai ką sukurti, susiradęs paveiksliuką buvau, galiausiai net su fotoshop'u viską susitvarkiau. Ir tik šiandien baigiau visą. Kūriau su didžiule meile ir padovanosiu tai, ką sukriau, Gabrielei. Aišku, pridariau įvairiausių klaidų ir klaidelių, bet dariau su meile... Gal kiti darbai bus geresni, bet šis pirmas toks darbas mano. Panašių buvau daręs, bet ne taip gerai atrodė, kaip šitas. Gal vėliau pavyks patalpinti čia ir jo nuotrauką.

P.S. Kai šiandien ėjau pirkti dažų, pasivaideno, jog priešais su mašina pravažiavo Monika (pati už vairo), bet tai taip neįmanoma, jog pats nepatikėjau tuo, ką mačiau, nesu tikras ar man pasivaideno, ar ten tikrai buvo ji. Bet taip keistai.

Štai ir nuotrauka

Seksas

Pats dabar apie tai nieko nerašysiu, tik pora nuorodų įdėsiu.
http://gatve.delfi.lt/news/sveikatele/article.php?id=13482903
http://gatve.delfi.lt/news/sveikatele/article.php?id=13777752
http://gatve.delfi.lt/news/sveikatele/article.php?id=13211854
http://gatve.delfi.lt/news/sveikatele/article.php?id=13161774

Štai.

Deviantart

Nekenčiu kai žmonės deda visokias iškrypėliškas ir pornografines nuotraukas ir tai įvardija kaip "artistic nude". Šlykštu.

Pirma darbo diena

Na ką, vėl pradėjau dirbti. Kaip visada dirbu pas tėvą, tik šį kartą jau nebe su juo pačiu. Šiais metais jis turi daugiau darbininkų, tai dirbau su trimis iš jų.
Dirbome Melnaragėje, labai gražus senas namas, na ne toks senas, kad griūtų, bet senas, ant stogo užlipome per palėpėje įrengtą angą-liuką, stogas nestatus ir nedidelis, trys kaminai. Tačiau aukštai, jautiesi kaip trečiame aukšte.
Man labai patiko palėpė, norėčiau joje pagyventi, bent vasaromis ar atostogų metu. Ji labai jauki. Yra du puikus, labai patogūs foteliai, staliukas, daug fantastikos ir lietuvių literatūros, yra elnio (o gal briedžio) ragai ir kaukole, dar erelio (ar kokio kito plėšraus paukščio) iškamša, ar bent panašu į iškamšą.Dar ten yra įvairiausiu senų ir niekam nebereikalingu daiktų, kaip senovinis, milžiniškas paveikslo rėmas, papuoštas reljefinėmis gėlėmis. Senas medinis lagaminas, dvi senos radijos, labai senos. Dar yra lova, tiesa labai apkrauta ir dabar joje neįmanoma gulėti, tačiau yra ir senas minkštas kampas (koki galima nusipirkti parduotuvėse "dėvėti baldai iš Vokietijos" ir panašiai), paruošta miegojimui ir šalimais nedidelė sofa.Jei labai nori, ten galima labai patogiai ir jaukiai apsigyventi.
Antrame ir pirmame aukste yra po du butus, juos lyg ir nuomoja. Na ne turistams, o vietiniams, kurie ten jau ilgai gyvena (bent per langą mačiau viena bobutę), tiesa ir mažų vaikų buvimo požymių yra, tokiu kaip kad senas nebereikalingas vežimėlis vaikams ant palėpės. Atrodo dar neseniai naudotas (gal prieš pora, trejetą metų).Laiptinėje pilna paveikslų jurine tema (vis dėl to troba prie jūros), švyturiai ir apylinkių žemėlapiai. Man labai patiko tas namas, ir kieme jauku, prie židinio ant minkštos kėdutės, po stogu. Pietus skaniau valgyti net.
Jei tas namas būtų Nidoje, tikrai šeimininko paklausčiau dėl palėpės nuomos atostogų metu! Bet...

Dar nuotraukų

Ačiū Augustinui Našlėnui už skenavimą (nesvarbu, kad reikėjo mokėti, užtat kokybiškiau ir pigiau padarė nei salone).

Atsikėliau ankstų rytą

Pabundu prieš šešias, noriu miego dar, mėginu miegoti, neina. Galiausiai apie šeštą atsikeliu, užsikaičiu arbatos ir išeinu į lauką, truputi pafotografuoju. Grįžtu, papusryčiauju ir žadu eiti toliau, tik žiū jau apsiniaukė. Neapsimoka eiti, saulės spinduliu man reikėjo, o jie pasislėpė po debesimis. Lis.

Laukiu

Laukiu šio savaitgalio, jazz'ų. Jei viskas bus gerai, tai susitiksiu su Gabriele, jei nebus, tai ką jau padarysi... Pyksta ji. Gal greičiau liūdi. Skauda akis man. Manau važiuosiu su Viliumi, ilgai ten nebūsime, nes reikės grįžti namo. Kažkada negrįžom, tai kažkas iš Gargždų mus parvežė, devyniese vienoje mašinoje buvome. Šį karta norėčiau normaliai grįžti namo, o geriausiai būtų, jei būtų kur nakvoti Klaipėdoje. Skauda koja. Į jazz'us neplanavau važiuoti, kol ji nepaklausė ar važiuosiu, kvailai vildamasis, jog pavyks susitikti normaliai (su manim taip nelabai būna, nemoku aš normaliai, viska turiu sugadinti) nusprendžiau važiuoti.

Dar šis tas iš mano "kūrybos"

Čia Gabrielė, poros dienų darbas. Įkvėptas Obeygiant, bet nė iš tolo jiems neprilygsta, tik pamėginau kažką tokiu principu ir aš sukurti.Nors ir nelabai panašu į juos, bet vistiek jų įkvėptas tai kūriau.

Nuotraukos

1. Du balandžiai
2. Vienas iš mano pozuotojų puikiai pozuoja
3. Vilius

Pagaliau

Šiandien nusprendžiau nueiti nusifotografuoti, nes reikės nuotraukas į kolegija vežti, tai nuėjau pas Audriu ir abu nulėkėm į foto prekių parduotuvę. Mane jau ten pažįsta, pasirodo, jog pagaliau jie sukėlė nuotraukas iš juostos į diską, užtruko ilgiau nei savaitę. Nuotraukų kokybė daug geresne, nei tikėjausi. Nusifotografavome ir gavome iškart nuotraukas. Keturios nuotraukos 3x4, visai gražiai atrodau.
Vėliau įdėsiu keletą geresnių nuotraukų, nes dar nelabai moku fotografuoti su tuo Zenit-e. Labai dėkingas Karolinai už jį esu.

Eglei

Štai, kažkada tai sukūriau, jei galima tai pavadinti kūryba. Nuotrauka dariau ne aš (nežinau kas), nuotraukoje Eglė O. Ech... Viršutinę įrėminau ir padovanojau Eglei.
P.S. Žinau,kad turėtu būti "Violently happy! 'cause I love you. Violently happy! But you're not here", bet tokį padovanojau Eglei, tai nebetaisiau.

O gal viskas ne taip, kaip atrodo?

Galvoju ir nebežinau, kas yra kas, bandau prisiminti kas kažkada buvo ir įsivaizduoti, kas galėtų būti. Kažkaip nežinau ar noriu to... Sakau kad noriu, nes to nėra šalia, o jei būtų šalia, ar tada to norėčiau taip pat, kaip kad sakau dabar to norįs? Bijau kad aš to nenoriu... Bijau kad to nejaučiu... Juk tai normalu... Taip, bet labai prastai jausčiausi, jei reiktu pasakyti, kad to nenoriu ir kad to nejaučiu...

Pats nezinau ka rasau ir manau, kad tai skaito tik Skirmante

Na va. Kažkoks "keistas" pasirodziau, mažu mažiausiai "keistas", na kažkaip sugebu tai daryti. Na mano vidinis pasaulis ir emocijos, kurias cia isreiskiu, daznai skiriasi nuo mano nuolatines busenos. Cia rasau, kai mane kazkas kazkaip paveikia. Todel vadovaujantis tais yrasais nelabai galima ka pasakyti apie mane, nabent kad kazkoks nevykelis esu, kuris nesupranta kas pats yra, nemoka bendrauti ir nesugeba buti pastovus. Nemoka aiskiai destyti savo minciu.
Nusispjaut man ant visu, kurie ka galvoja. Geriau sedziu ir kuriu. Velniop jus visus.

P.S. Nekenciu zmoniu, visu, ypac saves, man geriausiai bendrauti su vienu zmogumi iskart. Taip man labiau patinka.

Keista viskas ir ne apie meile

Šiandien buvau Klaipėdoje, nusipirkau knyga Haruki Murakami "Negailestinga stebuklų šalis ir pasaulio galas". Pradėjau skaityti ir labai patiko. Tik nežinau kaip baigsis ji. Pamenu kažkada ir D. Brown'as patiko, kol nebaigiau knygos skaityti...
Dar šiandien labai norejau mergaitės, taip kaip retai, nežinau kokios, labiausiai norėčiau Gabrielės... Bet ka padarysi, ji nėra mano mergina ir neaišku ar bus kada.
Tai vat taip vat. Ech... Ta jaunystė.