Džiaugsmas yra čia pat už kampo.
Gaila tik kad pasaulis apvalus...
Jei tik bus laiko... Ar dar ras man laiko? O ar išvis verta jo man ieškoti? Gal nereikia? O gal aš per daug noriu? Per daug reikalauju? Aišku, neturiu daugiau ką veikti aš, bet nereiškia jog visi taip, kaip ir aš, neturi ką veikti. Jiems aš gal nesu taip reikalingas, kaip jie man. O gal man tik šiaip, trūksta dėmesio, kaip visada tokiais atvejais. Tada visiems kitiems pradedu pavydėti, jų rodomo dėmesio jiems... Nemoku aš mylėti, ne.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
1 komentaras:
Mariau, žinai, kad neina nuolat būt kartu, neina nuolat atrašinėt, bet vistik mintys nuolat apie tave. moki tu mylėt, ir nori būt mylimas, taip truputi egoistiškai kaip mažas vaikas, bet tai labai gražu :)
myliu tave, nepamiršk.
Rašyti komentarą