esu todėl, kad patirčiau, ką reiškia būti

Aš vis dažniau pagalvoju, "ką aš čia veikiu?", nebeatrodo geriau čia, gal tik todėl, kad nėra draugų šalia, kūrių pasiilgau, ar šiaip žmonių, su kuriais norėčiau susitikti, atsiget arbatos ar panašiai. Tačiau aš vistiek džiaugiuosi, kad esu čia ir dėl visko kas įvyko.
Visa tai man padės. Jei nebūčiau čia dabar, tai vis dar galvočiau, kad čia geriau, nei kur buvau. O čia nėra jokio skirtumo. (O gal grįžęs Lietuvon, pamatęs jos žmones, vėl užsinorėsiu atgal? (nekalbu apie draugus, kalbu apie tuos oligofrenus)).
Tad tiek. Gerai kad esu čia ir dabar.
<3