Jaučiuosi nekaip. Ar vėl aš dėl visko kaltas ? Vėl viska sugadinau ir dabar pats dėl to turiu griaužtis ? Na turbūt taip. Esu ypač jautrus (o dažnai ir kvailas), jei kas nors nutinka, aš būtinai turiu viska baigti , vėliau noriu viska išsiaiškinti, bet nebegaliu, nes viska pabaigiau, tada tampu kaltu.
Galiu ir pats pradėti ant jos varyti, kaip ir ji ant manęs, nes yra kodėl, tačiau nenoriu... Norėčiau, kad šita nesąmonė baigtųsi, tačiau labai abejoju ar ji baigsis...Norėčiau, kad niekada to nebūtų atsitikę, tačiau jei atsitiko šį kartą, tai atsitiks ir dar vieną, jei ji rašė jog nenori būti su manimi, ir po to aš kaltas lieku... Na ką aš žinau, randa ji visada visko kas jai nepatinka ir tyli, tada aš vėl kaltas ? Juk taip ir ateity būtų. Bet vistiek norėčiau, kad to nebūtų. Vakarais užmiegu galvodamas apie ją, rytais pabundu galvodamas apie tą pati... Ech...
Pirma savo meilę iškeičiau, antra mergina mane paliko dėl kitų (oi ne vienas ten buvo), o Ji paliks nes nebenori priklausyti ? Gal ir nebūtų palikusi, jei nebūčiau pats baigęs visko, bet jei ji to norėjo, tai anksčiau ar vėliau būtų padariusi, tai kodėl mane kaltina ? Tyčiojasi, juokiasi... Aš nesijuokiu, man liūdna... Taip aš toks ir anoks, o savęs žmonės niekada nemato. Ir gerai ir nereikia. Noriu, bet kas iš to ? Pati žinai koks aš jautrus, bet vistiek viska taip darai ir po to pyksti dėl to kaip reaguoju. Aš rašiau kad nežinau, o tu rašei, kad nenori, yra skirtumas. Suprantu, tai irgi skaudu turėjo būti, bet dabar aš žinojau... O tu rašei kad nenori... Ai, pakentėsiu ir praeis, viskas praeina, tik labiausiai skaudu būna, jog niekas neaiškina tau nieko ir negali pasikalbėti normaliai, bet pagalvojus,o kas kaltas, pats viska baigiau... Atsiprašau, kad taip jautriai sureagavau. Visada aš taip.
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
3 komentarai:
Ir puiku, kad baigei.
Juk nebūtų malonu, jei nuo tavęs kaskart užsimaniusi būti nepriklausoma paimtų ir pabėgtų. po to galbūt vėl grįžtų, ir vėl pabėgtų.
Žinau, kas tai yra, kai nori būti tik su tuo žmogum, kai nori priklausyti tik jam, o jis nori tik laisvės...
aišku sunku, visada sunku...
bet kažkaip gi reikia pradėti tvarkyti visą tą nesamonę, kuri mus supa...
Na pagaliau Ji paaiškino kodėl viskas! (Tik nesuprantu, kodėl negalėjo iškarto tiesiai taip ir pasakyti). Na supranti, aš labai jautrus esu ir man labai daug dėmesio reikia. Ir prieš jai išvažiuojant dažnai būdavo, kad ji su draugais būdavo ir negalėdavo atrašyti, tada aš parašydavau kažką panašaus į "Na tiek to..." ir kai galiausiai atrašydavo, taip labai nenoriai bendraudavau... Na viskas dėl šito. (Nabent dar kažkas yra,ko ji nepasakė). Tai va.
Ačiū Tau Berta už palaikymą.
Bet ar dėl tokių smulkmenų galima norėti palikti brangų žmogų? gi aš pati tokia esu kaip tau, irgi parašau tokius žodžius kai man neatrašo. Bet reikia mokėti tiek vienam, tiek kitam suprasti, vienas kitam nusileisti...
Kaip gali būti svarbiau kiti draugai, nebu tas vienintelis. ir išvis, turi jausti atsakomybę...
Ir dėl tokių dalykų nemanau akd kyla jausmas būti nepriklausomai. nepriklausomai atrašyti sms? vėjai.
Rašyti komentarą